2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Apie milongos organizavimo kokybę

Šiame straipsnelyje pasidalinsiu keliomis mintimis apie paprastus dalykus, liečiančius milongos organizavimą. Tai, atrodytų, elementarūs dalykai, tačiau, kaip rodo patirtis, ne visų žmonių pakankamai įsisamoninti. Nemažai toliau išdėstytų minčių yra sukeltos įvairaus viešo ir neviešo komunikavimo dėl milongų organizavimo Vilniaus tango bendruomenėje (VTB).
Kaip žinome, VTB egzistuoja nebent rudimentinės organizacinės formos, todėl ir milongų (ir praktikų) organizavimas yra toks pat rudimentinis - jau daug metų. Šio straipsnelio tikslas yra pabandyti įvardinti daiktus savais vardais ir pasistengti mažiau apgaudinėti save ir kitus - su viltimi paskatinti kelti tango gyvenimo kokybę mūsų mažame mieste.

Ką vadiname "milonga"?
Populiariausias milongos apibrėžimas skamba kaip "ten, kur šokamas tango". Lyg ir paprasta, tačiau toks supratimas yra nepakankamas. Štai rimti žmonės prieina išvados, kad, griežtai kalbant, tikrų milongų, ta žodžio prasme, kuri jam buvo suteikta tango gimtinėje, už Buenos Aires ribų sunkiai berasi (žiūr. TangoVoice). Toks požiūris yra pagrįstas rimtais tyrimais ir argumentais. Tačiau niekas nebepakeis daugybės tango mylėtojų visame pasaulyje įpročio vadinti įvairias tango vakaruškas "milongomis". Ką čia bepadarysi: žodžių prasmės ir kultūros formos su laiku neišvengiamai keičiasi, nieko čia naujo ar blogo. Todėl susitaikykime su tuo, kad milonga mūsų supratimu yra ne tas pats, kas yra milonga Buenos Aires milonguerų supratimu.

Tačiau vistik milongomis nereiktų vadinti bet kokio tango "tūso", esu įsitikinęs, kad turi būti tam tikra kokybės kartelė, tik kurią peržengus "tūsas" gali būti vadinamas milonga. Šis straipsnelis yra apie elementariuosius kokybės reikalavimus milongoms ir jų organizavimui.

Reguliarios ir proginės milongos
Reguliarios milongos yra tos, kurios vyksta, sakykime, kas savaitę. Jos dažnai turi savo pavadinimą ir daug kitų pasikartojančių dalykų, sukuriančių milongos tapatumą - tai, kuo viena milonga skiriasi nuo kitos. Tarp jų pagrindinis - reguliarūs lankytojai. Tokios milongos dažnai yra nepriklausomos nuo vietos (salės): pvz Cachirulo Buenos Airėse, TABA milonga Kopenhagoje ar Penktadienio (aka Keliaujanti) milonga Vilniuje. Reguliari milonga iš esmės yra klubas. Tai yra svarbus dalykas. Milonga turi savo dvasią, stilių, lankytojus ir pan. Mano nuomone, reguliari milonga ir yra tikroji milongos forma. Reguliari milonga suburia bendruomenę - tą milongą lankančius žmones. Tai yra tos milongos bendruomenė, nors panašiai bendruomenės gali burtis aplink tango mokyklas, praktikas, asociacijas ir pan. Bendruomenės atsiranda tuomet, kai atsiranda traukos taškas, o ne atvirkščiai.

Proginės milongos, sakykime festivalinės, yra visai kitokios. Jos nėra klubai, jos būna vienkartinės arba vyksta rečiau (pvz. Gardelinė), jose paprastai susirenka daug įvairesni žmonės, atitinkamai jų ir dvasia visai kita. "Reguliarios proginės" milongos, pvz. vykstančios kas metus, dažnai būna regioninių bendruomenių susirinkimo vietomis, geras pavyzdys yra vilnietiška Gardelio milonga arba Jūrmalos festivalio milongos. Proginės milongos irgi vadinamos "milongomis", tačiau griežtai kalbant, joms labiau tiktų "tango vakaro" pavadinimas jau vien todėl, kad tai nėra klubas, kuriame pastoviai renkasi žmonės.
Organizavimo kokybės reikalavimai galioja visoms milongų rūšims, taip pat praktikoms ir panašiems socialiniams tango renginiams.

Milonga nėra tik vieta ir laikas šokimui! Milonga nėra suneštinis piknikas!
Dažnai susiduriama su situacija, kai kažkas paskelbia "šiandien milonga bus bare KLMN nuo HH:MM". Dažnai dar prideda: "atsineškite savo muzikos", "gal kas nori pabūti DJumi", įdeda automatinį priminimą internetiniame kalendoriuje ar pan. Kažkas tautoje pradeda manyti, kad nurodytoje vietoje iš tiesų bus tai, kas vadinama "milonga", nors skelbiantysis tik pasirūpino vieta, pvz. susitarė su salės šeimininku. Tas žmogus kartais tautos būna įvardijamas, kaip "milongos organizatorius", nors greičiausiai net jis pats nevisada sutiks su tokiu apibūdinimu. Ilgainiui, kartu su naujai ateinančiai žmonėmis, toks milongos supratimas, kaip suneštinio pikniko, įsitvirtina kaip normalus.

O mano nuomone toks milongos "organizavimas" rodo mūsų nepakankamą pagarbą vienų kitiems ir nuvertina "milongos organizavimo" supratimą. Belieka prisiminti kažkada tokiu būdu "organizuotą" sekmadieninę "milonga" viename Totorių g. bare, dar vadintą skambiu vardu "Milongita", ir kas iš to gavosi. Tokia organizacinė forma galėtų būti pavadinta "pseudodemokratija" arba "pseudoorganizavimu". Žmonės, gal vistik nedarykime to, išlaikykime lygį bent jau iš pagarbos šimtametei tradicijai, kuri nenusipelno tokio plebėjiško elgesio su ja.

Milonga privalo turėti šeimininką (organizatorių)!
Tai yra viena iš pagrindinių taisyklių tiek reguliarioms, tiek proginėms milogoms. Tai sveiko proto dalykas, netgi nesusijęs su tango: be šeimininko rūpesčio daiktai dūla, pelėja, nesivysto, negyvena. Dažniausiai milongos šeimininkas (organizatorius) ir savininkas sutampa, nors nebūtinai.
Šeimininkas nusprendžia kur bus milonga, pasirūpina sale. Šeimininkas nusprendžia milongos laiką ir kada ją baigti. Šeimininkas nusprendžia kokia muzika bus grojama jo milongoje, jis parenka ir kviečia DJus arba pats groja tą muziką. Jis nustato milongos kainą ir atsiskaito su DJumi ir salės šeimininku. Jis nusprendžia kaip išdėstyti stalus šokio aikštelėje ir kokias etiketo taisykles puoselėti. Jis, pageidautina, pasitinka ir pasodina žmones. Jis rūpinasi, kad žmonės žinotų apie milongą (vykdo rinkodara), skelbia apie tai. Galų gale šeimininkas buria bendraminčių organizatorių komandą ir su jais dalinasi milongos organizavimo rūpesčiais ir pačiu šeimininkavimu. Taip šeimininkas kuria milongos dvasią, pritraukia žmones ir t.t. Šeimininkas nebūtinai turi būti vienas žmogus, tai gali būti komanda. Visi žino, kas yra milongos šeimininkas. Šeimininkas yra milongos organizatorius.

Šeimininkas gali organizuoti milonga iš altruistinių paskatų (hobis) arba gali tai daryti siekdamas užsidirbti pinigų, o dažniausiai būna kažkoks vidurkis, kai altruizmas nėra maitinamas vien tik iš savo kišenės. Šiaip ar taip organizatoriaus motyvai nėra labai svarbūs, svarbi yra milongos kokybė. Milonga pritraukia žmones, arba ne. Jei nepakanka lankytojų - milonga nustoja egzistuoti.

Salės (baro) šeimininkas arba tas, kuris susitarė dėl salės, NĖRA milongos organizatorius, kaip kartais manoma (nors gali juo ir būti). Tai atitinka principą, kad milonga nėra tas pats, kas vieta (salė). Milongos šeimininkas turi būti aktyvus milongos dalyvis, t.y. jis turi mažų mažiausiai dalyvauti milongoje, o ne parašyti grupse apie tai, kur bus milonga ir tuo baigti savo dalyvavimą. DJus, tas kas groja muziką, irgi nėra milongos šeimininkas (nors gali juo ir būti). Žmogus, surenkantis pinigus ir atsiskaitantis už salę taip pat nėra milongos šeimininkas/organizatorius. Ir taip toliau. Iš milongos šeimininko yra reikalaujama žymiai daugiau.

Milongos šeimininkas/organizatorius visai nebūtinai turi būti kažkoks ypatingas šokėjas, mokytojas ar DJus. Tačiau jis neturi būti naujokas tango pasaulyje ar atsitiktinis žmogus, turi išmanyti tango kultūrą ir tradiciją, nusimanyti tango muzikoje ir turėti suformuotą skonį. Organizatorius turi gerai suprasti kas tai yra milongos formatas ir kuo jis skiriasi nuo šiaip vakaruškos, šiuolaikinio klubo ar diskotekos. Šiais laikais yra prieinama labai daug informacijos, bendruomenėse ir internete, visi norintys visada gali pasiklausti, susipažinti su ja, na o organizatorius tiesiog privalo tuo domėtis, netgi jei jis nėra klasikinių tango tradicijų sekėjas.

Milonga privalo turėti DJų!
Kalba eina ne šiaip apie techninę detalę, iš tiesų DJus milongoje yra būtina šiuolaikinės tango kultūros dalis. Muzika užduoda milongos dvasią, tango kultūroje tai yra subtilus dalykas. Todėl DJus yra labai svarbus asmuo milongoje. Jis nėra milongos organizatorius (nors juo gali būti). Iš tiesų tai organizatorius kviečia vieną ar kitą DJų groti savo milongoje. Labai dažnai milongos turi savo pastovius DJus, nors nebūtinai.
DJus yra svarbus dar ir todėl, kad jis ugdo milongos (bendruomenės) žmonių muzikos skonį, jis galų gale suformuoja pastovių lankytojų ratą: tų kuriems (pa)tinka to DJaus muzika. Vienas groja su kortinomis, kitas - be, vienas goja klasikinį tango, kitas - vadinamąją alternatyvą, vienas dažnai groja senają tango muziką, o kitas - beveik niekada. Ir t.t. Beje, neteisinga yra manyti, kad įtikti vidutiniam šokėjui ar šiaip plačiosioms šokėjų masėms yra pagrindinis DJaus uždavinys. Pagrindinis DJaus uždavinys milongoje yra suburti pastovių savo muzikos (ir tuo pačiu milongos) mėgėjų ratą. DJus groja muziką, kuri jam patinka siekdamas pritraukti panašų skonį turinčius žmones. DJui nereikia žmonių, kurie nesupranta jo muzikos. Milonga yra bendrą interesą turinčių žmonių klubas, o ne koks vienkartinis koncertas, į kurį gali eiti bet kas. Daugiau apie DJaus rolę milongoje ir bendruomenėje žiūr. Tejastango.

DJus yra aktyvus milongos dalyvis. Jis stebi šokių aikštelę ir kuria savo grojaraštį tiesiog čia ir dabar siekdamas sukurti nepakartojamą tos milongos atmosfera (tai nereiškia, kad grojaraščio "juodraštis" negali būti paruoštas iš anksto). Blogas tonas yra "paleisti" iš anksto paruoštus grojaraščius ir manyti, kad darbas yra atliktas: muzika turi būti pritaikoma prie konkrečios situacijos, pagal susirinkusius žmones ir netgi jų pageidavimus. Be to, žmogus, įdedantis į grotuvą iš anksto paruoštą CD arba nuspaudžiantis "Play" mygtuką kompiuteryje negali būti vadinamas tango DJumi, jis - techninis personalas. CD autorius taip pat nėra milongos DJus. Kitaip paleidus pvz žinomo DJaus paruoštą CD grojaraštį tektų skelbti, kad "šio vakaro DJus yra pvz. Felix Picherna arba Osvaldo Marcucci"! Tai - juokinga. DJus milongoje išreiškia savo muzikinį individualumą. DJus yra aktyvus milongos dalyvis, tai ne CD grotuvas, ne kompiuteris ir ne iPod-as.

Skelbti pvz taip: "n-tadienį milonga bus bare NNN. Gal kas galėtumėte pagroti muzikos? Siūlykitės." yra mažų mažiausiai prastas skonis ir labai sumenkina milongos kokybės lygį. O geras skonis yra skelbti kas bus milongos DJus. Organizatorius, organizuodamas milonga, turi numatyti DJų, pakviesti jį groti jo milongoje, paprastai ir su juo atsiskaityti. Jeigu jau DJus siūlosi, tai jis siūlosi organizatoriui, kuris nusprendžia, ar DJus gros milongoje, ar ne. Žinoma, DJumi gali nuspręsti būti ir pats organizatorius.
Tais nesėkmingais atvejais, kai vakarą gelbsti tik atsarginis CD, reiktų laikyti milonga be DJaus. Tai neatitinka šiuolaikinės milongos organizavimo principų, tačiau tokiais atvejais tiesiog nebūna pasirinkimo. Tokie atvejai turėtų būti tik neplanuotos išimtys ir jokiu būdu neturi būti laikomi normaliu dalyku.

Penktadienio milonga Vilniuje, žinoma, neatitinka čia išvardintų kokybės kriterijų. Nors tai yra labai reguliari milonga (jau 5 metus) ir daugeliui mūsų įprasta ir jauki.
Kita vertus, pastaruoju metu ji kokybiškai nebesivysto ir jos perspektyva nelabai aiški. Bet tai jau kita šneka.

18 komentarų:

  1. Tekstas teisingas. Argumentai logiški ir daugeliui iš mūsų puikiai žinomi, nes patirti savo kailiu. Ir drįsčiau paprieštarauti autoriui, kad daugumos pastovių (ne atsitiktinių) mūsų milongos lankytojų yra įsisąmoninti.

    Didesnė vertybė būtų paanalizuoti priežastis KODĖL NĖRA MILONGOS ŠEIMININKO.
    Manau, kad ir milongos šeimininko (-ės) nebuvimo priežastys nėra miglotos ar sunkiai suvokiamos.

    Nedidelis pastebėjimas. Penktadienio milonga vyksta pastoviai daugiau nei penki metai, o nusistovėjusio pavadinimo neturi. Čia, tekste, ji vadinama "Penktadienio" arba "Keliaujanti", nors, mano nuomone, penktadieninės milongos pavadinimas "TangoVilnius". Turi ji ir savo logotipą. Visa bėda ta, kad šis pavadinimas ir logotipas "neįregistruotas" kokiame nors oficialiame registre, t.y. neturi oficialaus statuso kokia nors forma. O dar galima ginčyti, kad tai buvusios svetaines pavadinimas.
    Kažkodėl šio pavadinimo nevartojame ar nenorime vartoti, o naujo niekas nepasiūlo ir nedaro veiksmų, kad pavadinimas prigytų.
    Na tokie lietuviški tautiniai ypatumai.

    O milongos, anot autoriaus "tūsai" jau yra dvi per savaitę Vilniuje. Tikrai jos neatitinka Buenos Airių milongų standartų. Bet nežiūrint to, gerai kad jos yra !
    Tikiu, kad ateis laikas, susidarys "kritinis" šokančiųjų skaičius, ir šios milongos taps tikromis milongomis su savo šeimininkais ir iš to išplaukiančiu kokybiniu šuoliu.

    Linkiu kuo greičiau mums visiems to sulaukti,

    Arvydas

    AtsakytiPanaikinti
  2. penktadienio milonga neturi organizatoriaus/seimininko, nes ji negali jo tureti pagal sitos milongos "apibrezima" :-) Niekas del to nekaltas, taip susikloste aplinkybes. O is to seka ivairus trukumai, tarp kuriu pavadinimo klausimas - tik vienas ir ne pats svarbiausias.
    Nekalbu apie "BsAs standartus", tik primenu elementarius dalykus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visai ne dėl "apibrėžimo" milonga neturi organizatoriaus/šeimininko.
      Ir tikrai čia niekas nekaltas.
      Paprasčiausiai nėra tokio entuziasto ir pasišventėlio, kuris taptų milongos šeimininku. Kas lauktų tokio pasišventėlio galime visi įsivaizduoti.

      Panaikinti
    2. Autorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
  3. O gal reiktų tiesiog, nelaukiant ateities, imti ir organizuoti, bent pabandymui, tokią milongą? Manau ji nebūtų nuostolinga, „kritinė masė“ susirinktų. Patikėkit, žmonėms tikrai reikia kažko daugiau negu ploto pašokti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  5. @Arvydas: tą ir noriu pasakyti. Metaforiškai kalbant, "apibrėžimas" yra toks, kad milonga priklauso "visiems". Todėl pasišventėlis iš esmės būtų "apsišaukėlis" ir todėl "gautų į kaulus" :) (jau yra gavusiu) "Pasišventėlis" tampa neįmanomas. Uždaras ratas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiesiog nereikia pretenduoti į bendruomenės dėžutę ir bendruomenės milongos laiką, ir viskas bus OK.

      Panaikinti
    2. Pasišventėlis (apsišaukėlis) tuo ir yra pasišventėlis, kad daro negalvodamas apie tai "gaus į kaulus" ar ne. Jį veda vizija ir aistra. Istorija rodo, kad visais laikas tokių būdavo. Jei galvosi apie pasekmes, tokiu netapsi.

      Jei kuris nors iš mūsų ryžtųsi paskelbti/atidaryti savo milongą kaip milongos šeimininkas, nemanau, kad mes visi kiti pultume "duoti į kaulus". Gal atvirkščiai ? Apsidžiaugtumėme.

      Panaikinti
  6. @Halina: manau taip ir bus, tai butu naujas etapas. Mes su Ramune pastoviai griztame prie minciu apie kazka panasaus.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Procesai vyksta, idėjos sklando ore.
    Tas pats egregoras sklando virš mūsų galvų :)

    Aš ir Rita padarėme bandymą (ne vien idėjų lygyje dėliojome visus "už" ir "prieš") suorganizavome milonga prieš metus ar jau daugiau "Arkoje".
    ... Ir pasišventėliais netapome :(

    Ir ne vienas iš mūsų turi savo asmeninę milongų (kaip šeimininkų) organizavimo patirtį.

    Reiškia, tie veiksniai, kurie stabdo norą tapti (ir patį tapimą) milongos šeimininku yra stipresni negu noras BŪTI ŠEIMININKU.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Jei pradeti nauja milonga, tai zinoma niekas nepapriestaraus, kodel turetu. Juk taip ir turi buti. Kaip kad mes organizavome Praktika MU.

    Problema yra su butent penktadienine, ta kuri dabar vyksta Sokbaryje, jos (savi)organizavimo principu nelabai bepakeisi be visokiu aistru.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Siuo metu su "Sokbariu" yra viena pagrindine (manau svarbiausia) problema - milongos vietos pastovumo uztikrinimas.
      Jei nesi garantuotas, kad taves "nepaprasys" kita penktadieni daryti milonga "kitur", tai negali ir buti seimininkas.

      Cia pagrindine musu Penktadienines/TangoVilnius milongos problema su visomis is to plaukianciomis pasekmemis.

      Del aistru. Jei zmones pajus pokycius i geraja puse kokybes prasme, tai ir bambanciuju bus nedaug.

      Panaikinti
  9. vietos nepastovumo ir bambejimo problemos yra antraeiles.
    As iskeliau organizavimo kokybes klausima. Nuo jo priklauso visa kita.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Gal aišku čia ne man pasakoti ar vertinti, kai "patirtis šneka", tačiau -
    pakalbėjau su bendradarbiu, jis ten už Atlanto Bostone gyvena, sakau kaip tenais milongos daromos. Tai atsakymas buvo toks -- labai panašiai kaip ir Vilniuje vyksta paprastosios pastovios milongos, bet didelių fanfarų ir 'super-kviestinių-DJ'.
    Bet vieną kartą per mėnesį būna Šventinė milonga, kuri jau turi ir (dažniausiai) gyvą orkestrą/ansamblį, spec DJ'ų likusiam vakarui.

    Gerai, Vilniuj čia gal ir nerasim kiekvieną mėnesį po kitą gyvą ansamblį, bet kartą per mėnesį ateit į Šventinę milongą ir sumokėt tuos kelis litukus tikrai nebūtų "laža".

    O dabar berašydamas pagalvojau, kad salsos mokyklos turi tokius renginius. Mambo Nights, salsoteka.. visi jie vyksta kas mėnesį, būna mokami (15Lt) ir tampa didesne švente, nei eilinis trečiadienis ar ketvirtadienis.


    p.s. dėl nepastovios vietos yra DIDELĖ bėda, nes pakalbėjus su žmonėm išgirdau, kad (cituoju) "jeigu VTK ar sakwoj, aš net neinu, nes man ten nepatinka".

    AtsakytiPanaikinti
  11. fanfaru ir 'super-kviestinių-DJ' tikrai nereikia, net neaisku kas tai :) Bet siaip DJus turi buti, nes "sunestine milonga" arba CD - nelygis.
    Pastovi ir gera vieta tikrai yra labai pageidautina, taciau Vilniuje mazai geru vietu, o juolab tokiu, kurios garantuotai priimtu kiekviena penktadienio vakara.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Sutinku, kad DJ-ui uzdeti CD ar paleisti groti paruosta "Play lista" visam vakarui nera labai aukstas lygis. Bet nepastebejau, kad kuris nors DJ pas mums (is musu tarpo) istisai visa vakara "gyvai" reguodamas i zmoniu nuotaikas saleje, cia pat nuolat deliotu tandas ir tuoj pat jas grotu.

    Ir galvoju kas geriau:
    ar cia pat gyvai deliojamos tandos milongos metu (suprask lygis), kai rezultatas labai abejotinas,
    ar gerai paruostas "Play listas" (su tam tikrais pakoregavimais milongos metu) kai zmones soka su malonumu ir sako, kad siandien muzika gera.

    Tikrai vienareiksmio atsakymo neturiu.

    AtsakytiPanaikinti
  13. aš asmeniškai paprastai ruošiu juodraštinį playlista, kurį milongos eigoje pertvarkau pagal situaciją, paprastai bent trečdalį, nors būna ir žymiai daugiau.
    Daug DJu taip elgiasi, mazose milongose istisai paprstai nedelioja, sudeda 3-4-5 tandas i prieki ir pvz eina sokti. Šiaip, per pastaruosius 4 metus nė karto negrojau to paties playlisto, net juodraštiniame variante.
    Esme ne tame, ar dėlioti gyvai ar ne, esmė yra ta, kad DJus turi būti gyvas milongos dalyvis, o ne CD ar atsitiktinai leidziama muzika. Tokia yra siu laiku milongu tradicija.
    I paskutini klausima turiu vienareiksmi atsakyma: geriau geras CD, nei blogas "gyvas" tandu deliojimas. Nors man tai butu milonga nebent is bedos. DJus, deja, gali lengvai sugadinti milonga, tarytum gyvos muzikos koncerta. Tame ir visas idomumas, yra apie ka pakalbeti. Be to, viskas dar priklauso ir nuo to, kiek issilavinusi ir jautri muzikos kokybei yra bendruomene.

    AtsakytiPanaikinti