Apie Madridą su nukrypimais nuo temos

Tiesa sakant, pagrindiniai keturių dienų vizito Madride tikslai buvo visai ne tangiški: turėjau verslo tikslų, kurie buvo harmoningai suderinti su pirmuoju visos šeimos sąskrydžiu ne Lietuvoje :-) Tačiau koks gi tanguero praleis progą aplankyti vietines milongas svetimame mieste, kur tas miestas bebūtų! Juolab vakarai ir naktys priklauso tau, o ko jau ko, bet milongų virš 3 mln. gyventojų turinčiame Madride yra pakankamai: kartais po tris-keturias kasdien. Taigi, ką veikti vakarais klausimų nekilo.

Tango gyvenimas yra vis kitoks skirtingose šalyse ir miestuose. Jis skiriasi tango kultūros branda, milongų įpročiais, vyraujančia šokio stilistika, požiūriu į muziką. Galų gale įspūdžiai priklauso nuo asmeninių lūkesčių ir skonių, o viską dar labiau paįvairina ponas atsitiktinumas: juk įspūdis priklauso ir nuo to, kaip ir kur pataikysi. Kas vienam žmogui vienu metu atrodo neįdomu, kitam žmogui kitu metu gali sukelti ekstazę.

Pvz prieš važiuojant teko girdėti gana skeptiškų atsiliepimų apie Madrido tango gyvenimą.
O man, tiesa sakant, Madrido milongos paliko geriausią įspūdį iš viso, ką teko iki šiol patirti Europoje. Ką žinai, gal tiesiog taip pataikiau. O galbūt todėl, kad ten milongose "daug argentinietiškos išvaizdos senukų" (pasak vienos lietuvės tangueros). Nesu buvęs Buenos Aires, bet tuos milongueros įsivaizduoju būtent tokius, kokius mačiau Madride. Pasirodė, kad taip ir yra: aplankytose Madrido milongose teko matyti daug 60+ metų vyrų, ispaniška dvigubą "L" tariančių kaip "ž" (argentinietiškai), o ne kaip "j" (kastilietiškai). Bet ką aš čia šneku, juk aš su tais vyrais beveik nesikalbėjau, tegul apie tai rašo kartu buvusi mano žmona :-)) Kai pagalvoji, juk iš tiesų tango turistų įspūdžiai labai priklauso nuo turisto lyties: mat vyrai bendrauja daugiausia tik su moterimis, o moterys - su vyrais. Tai tarytum du skirtingi ir beveik nesikertantys patirties sluoksniai, skirtingas požiūris į tą patį dalyką, skirtingas dalyvavimas. Jeigu savojoje tango bendruomenėje visi pažįsta vieni kitus, tai pravažiuojantis tanguero/-a daugiausiai bendrauja su priešinga lytimi, nes su kitais dažniausiai tiesiog neužtenka laiko (ir progų) susipažinti.

Madrido milongas, kurias teko aplankyti apibūdinčiau kaip "brandžias". Tam, kad paaiškinčiau ką laikau "brandumu", pradėsiu nuo paaiškinimo ką laikau "nebrandumu".

"Nebrandžiose" milongose muzikos meditavimas šokyje nėra svarbiausias tikslas, žmonės sau susikuria linksmybę kitaip. Tai arčiau prie "šiaip vakarėlio" žanro. Vakarėliuose žmonės šiaip gerai leidžia laiką, bendrauja, flirtuoja, kvatojasi, eksperimentuoja šokio aikštelėje ir t.t. O jeigu šalia visko tai dar ir pvz. Helloween'as, tai apsirengia ir elgiasi kaip nors atitinkamai tai temai. Tai dažnai vadinama progine/karnavaline milonga, nors iš tiesų tai nėra jokia milonga, o visai kitas žanras (visai, beje, linksmas), kuriame tango dalyvauja, tačiau nėra pagrindinis dalykas. "Nebrandžioje" milongoje tango tėra (svarbus) priedas prie kitų pasilinksminimų.

Madride buvome kaip tik per Helloween'ą, tačiau milongose to visai nesimatė, nerimstantis naktinis šventinis karnavalas liko gatvėje ir neperžengė milongos slenksčio. Garbė Madridui! Milongų brandumas pasireiškia tuo, kad jose susirinkę žmonės gerai supranta žanro ribas ir jas labai vertina. Mūsų aplankytose Madrido milongose stilius atsispindėjo muzikoje, šokyje ir žmonių elgesyje. Daugelis ten besilankančių žmonių yra vyresni, ypač vyrai. Kaip jau minėjau, daug iš jų yra argentiniečiai (re)emigrantai, matyt jie ir užduoda toną.

Milongų brandumą galima vertinti ir pagal požiūrį į tango turistes jose. "Nebrandžiose" milongose tango turistė gali tikėtis pasisekimo tik jeigu ji yra jauna/patraukli ir šoka bent jau pakenčiamai. Kita vertus, "brandžioje" milongoje dažnokai tango turistė irgi gali nesulaukti dėmesio, net ir tuo atveju jeigu ji ir puikiai šoka. Nes niekas nežino, kad ji gerai šoka! Bet užtenka tik kam nors ją "pademonstruoti" kitiems milonguerams ir gerai šokanti moteris iškart tampa visų dėmesio objektu. Buvo gražu pasižiūrėti, kaip mano žmona buvo kviečiama pačių argentiniškiausių vyrų Madrido milongose! Ir ne vieną kokį kartelį, o kiekvienoje aplankytoje milongoje kiekvienas jautė pareigą ja pakviesti bent po kartą (nemažai milonguerų lankėse visose milongose, kuriose buvome). Net pavydas paėmę dėl tokio "fan klubo" :-))) Taigi, pagrindinis tango turistės rūpestis atėjus į Madrido milongą yra būti "pademonstruotai". Toliau viskas vyks kaip sviestu patepta.

Moteriškoji Madrido milongų dalis yra įvairaus amžiaus, bet kaip žinia tango pasaulyje amžiaus vidurkis visais atvejais yra ne mažesnis nei 30-35 metai. Bet geriausios šokėjos aplankytose Madrido milongose buvo 45-55 metų amžiaus moterys, daugiausiai ispanės (nors teko sutikti ir keletą prancūzių). Suprantama, tai ne ta amžiaus kategorija, kuomet visas vakaras praleidžiamas flirtuojant ir krečiant pokštus. Vietoj to vakaras praleidžiamas šokant ir klausantis muzikos. O kaip tos moterys šoka! Vyrauja Buenos Aires stiliai, dažniausiai glaudus arba "salon" stiliaus apsikabinimas, subtilus ritminis muzikos interpretavimas, žodžiu tikras tango. Ir jokio ten "distancinio valdymo", jokių gancho ir aplinkiniams pavojingų boleo (tiesa buvo keletas nuevistų, bet jie buvo begineriai). Beveik visos moterys, su kuriomis teko šokti, šoko puikiai ir buvo lengvos lyg pūkas, nepriklausomai nuo kompleksijos. Bendrai, visi žmonės Madrido milongose šoka labai labai muzikaliai.

Dėl muzikos, tai, deja, kaip ir daug kur Europoje, Madride neverta ieškoti tobulumo. Čia nevisada laikomasi tandų struktūros ir kortinų. Iš mano trijų aplankytų milongų tik vienoje (La Milonga Del Centro) buvo griežtai laikomasi tandų ir grojamos kortinos. Kitose kortinos buvo grojamos tik kartais (neprognozuojamai), tandos neaiškios, kartais būdavo net keturios milongos ar valsai iš eilės. Esu pastebėjęs dar kituose Europos miestuose, kad vietiniai tame nemato problemos, matyt susikuria tam tikrus socialinius kodus kada kviesti, kada pasakyti "ačiū" ir t.t. Bet tie vietiniai kodai nežinomi atvykusiems tango turistams ir jiems tai yra problema, ypač vyrams. Nes niekas nenori atsidurti situacijoje, kai pakvietęs damą šokti lyrinio tango, sekančiu gabalu gauna greitą milonga arba vėlyvą Pugliese. Arba po keturių tango išgirsti gracias, nors nesant kortinos štai jau nusiteikei šokti penktą. Niekur nenaudojamas cabeceo, tiesiog prieinama ir pakviečiama. Kartu su tandų nebuvimu, tai laikau didžiausiu nepatogumu tango turistui visoje Europoje.

Įdomu, kad dviejose milongose iš trijų buvo grojami pasodobliai (toks ispaniškas šokis, jis, beje, ir buvo šokamas kaip pasodoblis, o ne kaip tango imitacija), o taip pat kažkoks sambos ritmas, kurį kažkodėl vadino cumbia (tokia kolumbietiška muzika ir šokis). O El Conventiyo milongoje buvo šokama argentinietiška chacarera, ir, beje, gerai šokama. Tango elektronikos/alternatyvos neteko girdėti išviso. Šiaip muzika yra daugiausiai Aukso amžiaus, geriausia muzika buvo La Milonga Del Centro, sakyčiau tikrai puiki. Milongų groja nedaug, gerų milongos šokėjų irgi nedaug. Beje, kai kurie žmonės gana garsiai niūniuoja ir net švilpauja (!) melodiją bešokdami. Man tai pasirodė labai juokinga, bet matyt tokia yra Madrido tanguerų ypatybė, specialty, taip sakant :-))) Kita Madrido ypatybė, tai aktyvus vėduoklių naudojimas. Visi vyrai turi vėduoklę užpakalinėje kelnių kišenėje ir tarp šokių kartais pavėdina save ir partnerę. Labai praktiška.

Teko būti trijose milongose Cha-3, El Conventiyo ir La Milonga Del Centro. Visos buvo geros, bet pati geriausia yra paskutinioji, ją ypač rekomenduoju jei kam teks būti tuose kraštuose. Beje, mano vertinimas sutampa ir su vietinių žinovų vertinimu.

Taigi, Madridas pasirodė beesąs tikras tango miestas. Įspūdžiai iš Madrido nesulyginamai geresni nei, pavyzdžiui, įspūdžiai iš Berlyno, Kopenhagos ar Prahos ir gali būti lyginami nebent su Londonu ar Hamburgu. Jeigu planuojate būti ten, nepraleiskite progos aplankyti Madrido milongų - pačių buenosairiškiausių milongų Europoje :-)

Daugiau informacijos apie Madrido ir Ispanijos milongas galima rasti vietinės tango asociacijos puslapyje www.tangoneon.com

Apie tango muziką ir skonius

Tango bendruomenėse požiūrių į tango muziką spektras yra platus. Kaip ir požiūrių į šokio stilius, autentiškumo klausimus, milongų apšvietimą, cabeceo naudojimą, tandų reikalingumą ir t.t.

Vieniems muzikos klausimas išvis neatrodo svarbus ("koks skirtumas kokia ta muziką, juk svarbiausia, kad žmonės šoktų ir jiems būtų linksma"). Kiti mano, kad tikrasis tango yra Astoro Piazzollos ir Bajofondo muzika, todėl, kad ten daug groja bandonijomis. Dalis žmonių akcentuoja žmogiškųjų santykių prioritetą: svabiausia partneris, o muzika tik turi atlikti romantiško fono vaidmenį. Nemažai aktyvių žmonių save pozicionuoja kaip "plataus požiūrio tango inovatorius". Pastarieji dažnokai su įkarščiu moralizuoja retrogradus "tradicinio tango mylėtojus", kaip turinčius ribotą požiūrį į reiškinį. Galima vardinti dar ilgai.

Žodžiu, viskas yra labai liberalu, įvairu ir postmodernu: kiekvienas kuria savo tango visatą pagal savo supratimą. Ir neturėtume čia snobiškai raukytis: tokios yra nūdienos realijos!

Tačiau nesinorėtų šiaip sau nusiraminti, nes čia jaučiamas rimtas falšas. Mat dažnokai už konkrečios nuomonės tenka pastebėti, taip sakant, "nepakankamą informuotumą duotu klausimu". Štai dar prieš keletą metų mes Lietuvoje (ji - ne išimtis) turėjome galimybę išgirsti gal nebent tik vieną kitą Aukso Amžiaus periodo šokiui skirtos tango muzikos įrašą, nes jos paprasčiausiai neturėdavome. Prekyboje būdavo daugiausiai šiuolaikiniai tango atlikimai, ir, žinoma, Bajofondo, Tango Lounge/Club Mix CD ir Piazzollos Maria de Buenos Aires. Per pamokas mokytojai naudodavo (ir tebenaudoja) dabar jau nebeatseksi kokią muziką. O kai prisimenu savo paties pirmuosius tango DJ-avimo bandymus...

Žodžiu, tenka šokti pagal tai, kas prieinama. Juolab, kad pradžioje tai neatrodo svarbu, o tango bendruomenės, į kurią patenki, nusistovėję skoniai tau atrodo visiškai autentiški. Viskas prasideda nuo to, kad tango šokis neturi bazinės ritminės struktūros (basic step), kaip daugelis kitų šokių, tokių kaip salsa, lindyhopas ir "Bitute pilkoji". Tai lengvai sukuria iliuziją, kad tango galima lygiai sėkmingai šokti pagal bet kokią muziką. Ir kas gali paneigti: juk tango žingsnius iš tiesų galima atlikti beveik pagal bet kokią muziką (pvz. vos prieš kelias dienas teko stebėti tango, "šokamą" pagal pasodoblio muziką!). Bet...

Reikalas tas, kad šokis yra turbūt archaiškiausia žmonių komunikavimo forma, labai tolima nuo verbalinio (žodinio) bendravimo būdo, tačiau tampriai susijusi su mūsų emocijomis. Todėl "šokis = šokio jausmas". Taip pat ir "tango = tango jausmas" (nesigilinant dabar kas tas "tango jausmas" galėtų būti).

Požiūris į bet kokį šokį, arba teisingiau sakant, šokimą, kaip į tam tikrą judesių seką, nepriklausomą nuo konkrečios muzikos, yra formalus, paviršutiniškas. Juk ir tango judesius galima atlikti pagal ritmą, plojamą delnais. Tačiau be tango muzikos negali atsirasti joks tango jausmas! Kaip salsos jausmas negali atsirasti šokant pagal sambos muziką, latin-popsą, Ricky Martiną arba Shakirą. Kaip lindyhopo nepašoksi pagal šiuolaikinį džiazą.

Todėl laikausi nuomonės, kad požiūris į tango muziką nėra skonio reikalas, o tie, kurie "mėgsta šokti tango, bet nemėgsta tango muzikos", tiesiog imituoja tango. Jeigu kažkam patinka šokti pagal kitokią muziką, tai tas jausmas, kuris atsiranda taip šokant, iš tiesų nėra joks tango jausmas, o kažkas kita (nežinau kas).

Tango yra šokamas pagal tango muziką! Ir ne bet kokią, o pagal šokimui skirtą tango muziką. Šokis ir muzika yra taip tampriai suaugę, kad gali būti laikomi vienas kito apibrėžimu. "Tango" yra "tango muzikos" interpretavimas "tango šokio" judesiais.

Beveik visa šokimui skirta tango muzika buvo sukurta iki XX a. 50-ųjų pabaigos. Tai yra natūralu, nes tada buvo didžiausia paklausa tokiai muzikai, tuomet ji buvo ištobulinta kaip niekada vėliau. Šiuolaikiniai orkestrai taip pat groja tango muziką, skirtą šokimui, bet jos palyginus nedaug, juolab geros. Taip pat visais laikais buvo daug puikios tango muzikos, kuri nėra skirta šokiui (pvz Carlos Gardel tango dainos arba netgi tas pats Astor Piazzolla).

Tam, kad suprastum tango muziką, reikia ją pažinti. Mūsų "emocinis imtuvas" turi būti suderintas reikiama banga. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, net esant geriausiems norams. Šokamoji tango muzika yra ritminė muzika, kurioje nėra mušamųjų instrumentų (perkusijų), ji neįprasta mūsų ausiai, nuo vaikystės pripratusiai prie Šiaurės Amerikos ir anglosaksiško muzikinio skambesio (džiazas, rokas ir pan.). Tango daugeliui skamba keistai, nuobodžiai, perdaug emocingai, dramatiškai ir pan. Ji geriausiu atveju asocijuojasi su šiems laikams marginalia "retro" stilistika ir begarsiais kinais.

Tačiau, norint pajusti tango jausmą ir šokti tango, nėra kitos išeities, kaip tik pripratinti savo ausį prie tango šokiui tinkamos muzikos. O jau tada meilė tai muzikai ir šokiui - garantuota. Nes kitaip negali būti :-)

Apie Praktiką MU

Tango praktika (practica) - taip vadinamas renginys, skirtas tango šokio praktikavimuisi. Skirtingai nuo milongos, socialinio tango šokių vakarėlio, kuriame paprastai galioja tam tikros taisyklės, tarp kurių yra draudimas milongose mokyti ar mokytis šokti, praktikos yra skirtos būtent mokymuisi šokti ir jose nėra iš esmės jokių specialių socialinių reikalavimų partnerių kvietimui, šokimui ir šiaip elgesiui. Praktikose paprastai lankosi ir labiau patyrę žmonės ar profesionalūs mokytojai, kurių visada galima paklausti patarimo šokio klausimais. Kadaise Buenos Airėse praktika turėjo dar kitą prasmę, tačiau šiuolaikinės tango praktikos Europoje yra kažkas tarpinio tarp tango pamokos ir milongos. Lankytis praktikose yra būtina jūsų tobulėjimui: nei pamokos, nei milongos neužpildys spragos.

Muzikinę Tango Praktiką organizuoti pradėjome 2009 m. pradžioje. Po tam tikros pertraukos vasarą, praktika vėl vyksta rudenį kiekvieną trečiadienį nauju pavadinimu Practica MU. Pavadinimas buvo suteiktas nusižiūrėjus į Practica X ir Practica H bei pagal žodį "MUzika" :-)

Kodėl gi taip yra sureikšminama muzika? Juk, atrodo, šiaip ar taip muzika yra visur, kur yra tango, tai kam gi ją taip akcentuoti ?

Pradinis motyvas organizuoti praktiką buvo noras ir net poreikis susipažinti su tango muzika giliau: mat pradėjęs aktyviai DJ-auti milongose, supratau būtinybę perklausyti didelį kiekį tango muzikos ir įvertinti jos tinkamumą tango šokimui (svarbi DJ-aus taisyklė - know your music ! ). Praktika tam idealiai tinka. Suprantama, kas galės paneigti, kad tarp motyvų organizuoti šią tango praktiką, buvo ir natūralus instinktas turėti vietą ir laiką, kurioje gali įgyvendinti savo idėjas :-).

Tačiau vis dėlto pagrindinis motyvas yra šviečiamasis. Practica MU kelia sau tikslą supažindinti žmones su geriausia šokimui skirta tango muzika ir ugdyti tango šokėjų muzikalumą pagal šimtametės tango tradicijos principus.
Kažkuria prasme tai yra bandymas taisyti pagal kažkokius kitokius principus susiformavusį (arba nesusiformavusį) skonį. Noriu, kad žmonės suprastų ir vertintų tango muziką, kad susirastų savo mylimus tango orkestrus, kad suprastų kas yra gera ir kas yra bloga muzika milongose. Ir kad surastų tą tango jausmą, kuriuo norėtų pasidalinti su savo partneriu.

Kiekvienoje Praktikoje MU paskelbiu tango orkestrus, kurių muzika bus grojama. Štai praėjusį trečiadienį buvo grojama Rodolfo Biagi ir Aníbal Troilo muzika. Tikiuosi toks muzikos sureikšminimas paskatins tango šokėjus daug giliau įsiklausyti į ją. O taip darant pastoviai, nejučia pasikeis pats šokimas, muzikos interpretavimas, santykis su partneriu - tiesiog viskas. Nes negali nepasikeisti: juk tango muzikoje yra įkoduotas tango jausmas...

(tango muzikos svarbumo temą pratęsiu kituose postuose)

Tango atradimai ir požiūrio evoliucija

Visai nesenai turėjau įdomų pašnekesį su viena mergina, šokančia argentinos tango jau kelis mėnesius.
Perpasakosiu pašnekesį tik apytiksliai, tiek kiek jį atsimenu.

Tai štai, pasirodo toji mergina pradėjo lankyti tango pamokas ir jai visai neblogai sekėsi (kiek supratau, ji buvo lankiusi pramoginius šokius).
Bet po kurio laiko ji staiga suprato, kad tango aplinkoje nėra jokių pastovių/vienintelių šokių partnerių! Greičiau atvirkščiai, visa idėja slypi būtent galimybėje šokti su laisvai pasirinktu partneriu. Tai tas naujas atradimas buvo toks nelauktas ir tą merginą taip "išgąsdino" (čia citata!), kad ji nustojo lankyti tango pamokas ir jų nelankė 1,5 mėnesio! (vėliau, žinoma, grįžo).

Istorija man atrodo šiek tiek komiška, tačiau ji gerai atskleidžia kokių kartais įdomių įsivaizdavimų žmonės turi šokių atžvilgiu ir kiek "atradimų" reikia padaryti norint suvokti net paprasčiausius tango kultūros dalykus. Su tango socialumu susijusios lūkesčių krizės daugiausiai atsitinka žmonėms, kurių požiūris į šokį susiformavo kituose šokių pasauliuose, pvz. pramoginiuose, sportiniuose ar liaudies. Arba žiūrint televizorių. Pastaruoju atveju iš viso viskas aišku: tu esi žiūrovas, o jie kraiposi. Žiūrovui nebent gali kilti nesuvaldomas noras atsidurti to besikraipančiojo vietoje. O kokia dar prasmė gali būti šokiuose ?

Požiūris į tango muziką staiga keičiasi pagaliau įsisamoninus, kad Piazzolla ir Bajofondo nėra tango muzika iš viso. O vyrai dažnokai sunerimsta, kai IŠ TIESŲ suvokia juos užgriuvusią lyderio atsakomybę. Moterys (follower'iai) patiria prašviesėjimą, kai suvokia, jog jos IŠ TIESŲ neturi žinoti, koks bus sekantis šokio žingsnis. Tokiu atradimų, didelių ir mažų, gali būti daug.

Dar viena dažna požiūrio evoliucija yra susijusi su šokio stilistika ir asmeniniu tobulėjimu šioje srityje. Dažnas metų metus stebi savo tango "karjerą" ir kažkuriuo momentu liūdnai konstatuoja, kad nedaug tepriartėjo prie tokio šokimo, kuris jį kažkada įkvėpė užsiimti tango. Tai paprastai būna šokimas, kurį kažkada pamatė kokiame nors "Tango Seduccion" šou, kino filme "Tango Lesson" ar dar kokiame scenos profesionalų pasirodyme. Kita vertus dažnas taip pat pastebi ir savo "tango vertybių" transformaciją: su laiku toks sceninis tango dėl daugelio priežasčių atrodo vis mažiau ir mažiau įdomus. Belieka dūsauti: kur buvo mano akys anksčiau!

Žodžiu, tūlas tango šokėjas tik po kelių metų pradeda atskirti pelus nuo grūdų, suprantama, jeigu tuos kelis metus ištveria iš viso ir nesusiranda kitokio hobio. Iš viso, moderni tango asmenybė formuojasi etapais ir tai trunka netrumpai. Be to, labai daug priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis - mokytojais, autoritetais, bendruomene - susiduria tas žmogus. Nėra garantijos, kad iki kito etapo išgyvensi, galbūt pradėsi "buksuoti" kuriame nors iš jų arba iš viso atsidursi akligatvyje ir su metais pastebėsi, kad norėdamas judėti į priekį, turi pradėti kone nuo pradžių. O juk ne visi turi tikslą eiti tuo keliu. Ir tik jį nuėję žino ką praranda pirmieji.

Vietoj įvado

Viename pokalbyje su tango istoriku ir mokytoju, milonguero Rubenu Terbalca, dar vadinamu "Milonga", nesenai viešėjusiu Vilniuje, kalbėjomės apie tai, kas gi yra tango esmė, ko žmonės siekia (ar turėtų siekti) šokdami tango. Dar kitais žodžiais, kodėl yra šokamas tango. Rubenas įvardino tą esminę "substanciją" kaip tango feeling (tango jausmas) ir čia pat pridėjo, kad šitos sąvokos nukomunikuoti kitiems žmonėms yra tiesiog neįmanoma. Taigi, turime reikalą su sąvoka, apie kurią kalbėtis su žmonėmis, jos nepažįstančiais, yra tuščias reikalas. Nes neįmanoma paaiškinti.

Tai nestebina. Atsargiai miniu kitiems žmonėms tą faktą, kad mano hobis yra tango. Nes žinau, kad daugelis žmonių tokį pasakymą suprantą visiškai kitaip, nei aš norėčiau jiems pasakyti. Tai retai kada tampa įdomia pokalbio tema, kadangi daugelis žmonių vadovaujasi labai keistais stereotipais, kurie neleidžia užduoti klausimų "į temą" ir juolab suprasti atsakymų. Panašiai turėtų jaustis žmonės, giliai susipažinę su tokiais dalykais, kaip joga, rytų kovų menai ar religinė mistika, arba tokių ypatingų sričių specialistai, kaip šiuolaikinė matematika. Kaip ir tango, šitie dalykai yra girdėti kone kiekvienam. Tačiau komunikavimo barjeras yra pernelyg stiprus tam, kad tie lobiai taptų prieinami "plačiosioms liaudies masėms".

Bet iš tiesų tango nėra kažkas ezoteriško ir neprieinamo, atvirkščiai, tai yra visame pasaulyje garsi miesto liaudies tradicija (urban folk), turinti universalias bendražmogiškas prasmes, tai yra įdomus, gilus, estetiškas ir, svarbiausia, praktiškas dalykas, prieinamas kiekvienam besidominčiam žmogui. Tiesiog tokiam supratimui reikia laiko ir pastangų, ko normaliu atveju kaip tik ir trūksta. Juolab, kad mass-medijos kuriamas informacinis triukšmas ir masinė tango "gamyba" dažnai visiškai užgožia autentiškas tango prasmes, tą savotišką"reliktinį spinduliavimą", mus pasiekiantį iš XX a. pirmos pusės.

Šis blogas atsirado siekiant ramiai, be skubos pasidalinti patirtimis ir atradimais tame tango pasaulėlyje (labai globaliame, beje!). Suprantama, neapsiribojant vien tik tango tematika: pasilieku teisę rašyti apie ką tik noriu :)). Be to, kaip gerai, kad neprivalau įsipareigoti dėl kokio nors minčių nuoseklumo: juk galų gale tai tik blogas :-)

Taigi, šis blogas yra skirtas daugiausiai argentinos tango, bet ne tik. Jei skaitysite - džiaugsiuosi, jei turėsite pastabų, komentarų, kritikos, klausimų - stengsiuosi atsakyti.

Pagarbiai,
Evaldas