Tango atradimai ir požiūrio evoliucija

Visai nesenai turėjau įdomų pašnekesį su viena mergina, šokančia argentinos tango jau kelis mėnesius.
Perpasakosiu pašnekesį tik apytiksliai, tiek kiek jį atsimenu.

Tai štai, pasirodo toji mergina pradėjo lankyti tango pamokas ir jai visai neblogai sekėsi (kiek supratau, ji buvo lankiusi pramoginius šokius).
Bet po kurio laiko ji staiga suprato, kad tango aplinkoje nėra jokių pastovių/vienintelių šokių partnerių! Greičiau atvirkščiai, visa idėja slypi būtent galimybėje šokti su laisvai pasirinktu partneriu. Tai tas naujas atradimas buvo toks nelauktas ir tą merginą taip "išgąsdino" (čia citata!), kad ji nustojo lankyti tango pamokas ir jų nelankė 1,5 mėnesio! (vėliau, žinoma, grįžo).

Istorija man atrodo šiek tiek komiška, tačiau ji gerai atskleidžia kokių kartais įdomių įsivaizdavimų žmonės turi šokių atžvilgiu ir kiek "atradimų" reikia padaryti norint suvokti net paprasčiausius tango kultūros dalykus. Su tango socialumu susijusios lūkesčių krizės daugiausiai atsitinka žmonėms, kurių požiūris į šokį susiformavo kituose šokių pasauliuose, pvz. pramoginiuose, sportiniuose ar liaudies. Arba žiūrint televizorių. Pastaruoju atveju iš viso viskas aišku: tu esi žiūrovas, o jie kraiposi. Žiūrovui nebent gali kilti nesuvaldomas noras atsidurti to besikraipančiojo vietoje. O kokia dar prasmė gali būti šokiuose ?

Požiūris į tango muziką staiga keičiasi pagaliau įsisamoninus, kad Piazzolla ir Bajofondo nėra tango muzika iš viso. O vyrai dažnokai sunerimsta, kai IŠ TIESŲ suvokia juos užgriuvusią lyderio atsakomybę. Moterys (follower'iai) patiria prašviesėjimą, kai suvokia, jog jos IŠ TIESŲ neturi žinoti, koks bus sekantis šokio žingsnis. Tokiu atradimų, didelių ir mažų, gali būti daug.

Dar viena dažna požiūrio evoliucija yra susijusi su šokio stilistika ir asmeniniu tobulėjimu šioje srityje. Dažnas metų metus stebi savo tango "karjerą" ir kažkuriuo momentu liūdnai konstatuoja, kad nedaug tepriartėjo prie tokio šokimo, kuris jį kažkada įkvėpė užsiimti tango. Tai paprastai būna šokimas, kurį kažkada pamatė kokiame nors "Tango Seduccion" šou, kino filme "Tango Lesson" ar dar kokiame scenos profesionalų pasirodyme. Kita vertus dažnas taip pat pastebi ir savo "tango vertybių" transformaciją: su laiku toks sceninis tango dėl daugelio priežasčių atrodo vis mažiau ir mažiau įdomus. Belieka dūsauti: kur buvo mano akys anksčiau!

Žodžiu, tūlas tango šokėjas tik po kelių metų pradeda atskirti pelus nuo grūdų, suprantama, jeigu tuos kelis metus ištveria iš viso ir nesusiranda kitokio hobio. Iš viso, moderni tango asmenybė formuojasi etapais ir tai trunka netrumpai. Be to, labai daug priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis - mokytojais, autoritetais, bendruomene - susiduria tas žmogus. Nėra garantijos, kad iki kito etapo išgyvensi, galbūt pradėsi "buksuoti" kuriame nors iš jų arba iš viso atsidursi akligatvyje ir su metais pastebėsi, kad norėdamas judėti į priekį, turi pradėti kone nuo pradžių. O juk ne visi turi tikslą eiti tuo keliu. Ir tik jį nuėję žino ką praranda pirmieji.